Anykščių rajonas
Už 8 kilometrų nuo Anykščių esantis unikalus Arklio muziejus - vienintelis Lietuvoje. Jis įkurtas 1978 m. agronomo prof. Petro Vasinausko (1906-1995) iniciatyva.
Anykščių krašte profesoriui rasti pagalbininkų naujam muziejui kurti nebuvo sunku. 1977 m. atostogaudamas Niūronių kaime, Petras Vasinauskas pasidalino savo sumanymu su tuometiniu EImininkų eksperimentinio ūkio direktoriumi Antanu Puodžiuku. 1977 m. liepos mėnesį P.Vasinauskas ir A.Puodžiukas Anykščių vykdomajam komitetui patei...
1839 m., kai būsimajam poetui Antanui Baranauskui ėjo penktieji metai, tėvas nusipirko Ažupiečiuose, kaime dešinėje Šventosios pusėje, valaką žemės ir persikėlė iš Jurzdiko, kartu atsigabendamas klėtelę. Ją išardė, didesnius rąstus, prieš tai sužymėję (tos žymės ir dabar dar matosi), perplukdė per Šventąją, o mažesnius patys ant pečių susinešiojo. Baranauskų šeimai klėtelė pirmiausia tarnavo kaip ūkinis pastatėlis, kuriame buvo laikomi linai, geresni drabužiai, ūkiniai padargai. Iki dabar klė...
Su parku, įsikūrusiu Anykštos upelės slėnyje. Burbiškio kraštovaizdžio architektūros draustinis užima 22 ha plotą. Rūmai neoklasicistinio stiliaus, XIX a. istorinis architektūros paminklas. Šiuo metu įsikūrusi pagrindinė mokykla. Dvaras įtrauktas į Europos paveldo lankytinų objektų sąrašą.
Anykščių geležinkelio stotis, statyta 1901 m., įsikūrusi Anykščių miesto šiaurinėje dalyje, prie siaurojo geležinkelio ruožo Rubikiai-Anykščiai-Panevėžys. Apsilankymą stotyje galima pavadinti ekskursija į praėjusį šimtmetį... Iki mūsų dienų beveik nepakitęs išliko visas stoties kompleksas: vandens bokštas, vandens kolonėlė, pagrindinis stoties pastatas, pakhauzas (prekių sandėlis), gyvenamieji namai, akmenimis grįsta prekių aikštė, metalinis tiltas per Šventąją, bėgiai, iešmai.
Neprikla...
Laimės žiburys – antkapinis paminklas J.Biliūnui ant Liudiškių kalvos. J. Biliūnas mirė tolimoje Zakopanėje, Tatrų papėdėje, Lenkijoje 1907 m. Ten buvo ir palaidotas, nes žmona Julija neturėjo pinigų parvežti jo kūną į gimtuosius Anykščius. J. Biliūno valia įvykdyta, nes 1953 metais J. Biliūno palaikai buvo iškilmingai pergabenti iš Lenkijos į Lietuvą ir palaidoti netoli Anykščių, ant Liudiškių kalvos. 1958 m. ant kapo pastatytas paminklas. Jį vadiname Laimės žiburiu. Taip, kaip įvardino vien...
Siaurasis geležinkelis Anykščius pasiekė praėjusio šimtmečio pabaigoje. Dabar vienintelis Lietuvoje unikalus technikos paminklas, žmonių švelniai vadinamas ,,siauruku“, gyvuoja turistų pramogoms ir geležinkelio istorijos pažinimui. Ruožas Anykščiai – Rubikiai vilioja romantiška išvyka ,,siauruku“ ar motodrezina prie gražuolio Rubikių ežero. Tai egzotiška kelionė šeimoms, visiems, pavargusiems nuo miesto triukšmo.
Praėjusio šimtmečio pabaigoje caro valdžios nutiestas siaurasis geležinkel...
2001 metų pabaigoje "Anykščių vynas" atvėrė duris lankytojams ir pristatė šalyje analogo neturinčią pažintinę programą "Vyno kelias Lietuvoje". Programa, kurią sudaro ekskursija po vyno gamyklą ir "Anykščių vyno" produkcijos degustacija, kas mėnesį sulaukia daugiau nei 400 turistų.
"Vyno kelio" lankytojai, dalyvaudami šioje programoje keliauja dviem kryptimis - savo akimis išvysta vaisiaus ar uogos virsmą vynu ir tuo pačiu susipažįsta su lietuviško vyno tradicijų kaita, kurią įtakojo be...
Į A. Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“ išgarsintą mišką užsuka beveik kiekvienas, atvykęs aplankyti A. Baranausko, J. Biliūno, A. Vienuolio gimtinės.
Anykščių šilelio landšaftiniame draustinyje (5 km į pietus nuo Anykščių, Šventosios kairiajame krante) dunkso priešistorinio laikotarpio liudininkas Puntukas, labiausiai lankomas akmuo Lietuvoje, Tai antras pagal dydį akmuo Lietuvoje (po Barstyčių akmens). Puntuko ilgis – 6,9 m, plotis – 6,7 m, aukštis – 5,7 m (iš jų 1,5 m – žemėje ),...
Maždaug pusiaukelėje tarp Ažuožerių ir Anykščių Pašventupio šile pūpso akmuo, vadinamas Puntuko broliu. Išties tinka šis akmuo Puntukui į brolius – jeigu jį atkastum žemes, savo dydžiu galėtų varžytis su Puntuku (akmens ilgis – 6 m, plotis – 4 m, aukštis – 1,9 m). Abu čia nuo ledynmečio užsilikę, abu iš Skandinavijos atkeliavę, tūkstantmečius pragyvenę… Prie pat šio akmens esama ir pilkapių, vadinasi, čia kur nors netoliese būta senos gyvenvietės. Pasakojama, kad prie šio akmens buvusi seno...
Netoli Ažuožerių telkšantis gėlo vandens šaltinis, vienas didžiausių Lietuvoje, nuo seno vadinamas Karalienės liūnu. Čia, pasak legendų, su obuolmušiais žirgais kinkyta karieta kadais nugarmėjo gelmėn karalienė, čia nusiskandino nenorėjusi paklusti priešams vaidilutė.
Karalienės liūnas yra Šventosios dešiniojo šlaito papėdėje, kur išeina į žemės paviršių požeminiai vandenys. Jo plotas apie 0,7 ha, o gylis siekia 6–7 m. Vandens perteklius iš liūno persilieja į Šventąją mažu, griovio pavi...
