Alytaus rajonas
Alytaus miesto sodas - 5,5 ha seniausias miesto centrinėje dalyje esantis parkas. Dar prieškario Lietuvoje tapęs Alytaus simboliu, alytiškių pasididžiavimu jis išliko iki šiol. Parko kūrimo darbai pradėti 1930 m. natūraliame pušyne pagal inž. S. Taškūno projektą. Tai geometrinio planavimo parkas su viduryje suformuota 50 metrų skersmens aikšte, simbolizuojančia saulę, nuo kurios šešiomis kryptimis lyg spinduliai driekiasi tiesūs takai, apsodinti lapuočių medžių alėjomis bei krūmais. Vėliau pa...
Alytaus piliakalnis buvo įrengtas natūraliame kalne ir stūkso Nemuno upės dešiniajame krante, kur Alytupio upelis, apjuosęs piliakalnį įteka į Nemuną. Būtent nuo šio upelio, tekėjusio pro pilį, pavadinimo kilo miesto pavadinimas. Teigiama, kad XIV a. ant piliakalnio stovėjo medinė pilis – vienas iš Lietuvos gynybos nuo kryžiuočių pastatų, kurią 1377 m. kryžiuočiai sudegino. Nors pilies ir nebėra, tačiau panorama, atsiverianti nuo piliakalnio viršūnės, verta dėmesio.
Šiandien piliakalnis...
Pirmą kartą Butrimonys rašytiniuose šaltiniuose paminėti gana vėlai - 1699 metais, tačiau jau 1720 metais jie vadinami miesteliu, įsikūrusiu svarbių kelių iš Vilniaus į Alytų ir Punią sankryžoje. Kelių sankirtoje susiformavusi aikštė tapo ir turgaus vieta, apie kurią prekybininkams ir amatininkams buvo išdalinti sklypai. Trikampė aikštė sąlygojo ir radialinį miestelio užstatymą. Amžių bėgyje Butrimonių miestelį ne kartą niokojo ugnis, tačiau iki šių dienų jis išliko jaukiu, turinčiu urbanisti...
Didysis Dzūkijos akmuo pūpso Nemunaičio seniūnijos jauname Vangelonių kaimo pušyne. Tai didžiausias riedulys Dzūkijoje bei devintas pagal dydį Lietuvoje. Šis riedulys vadinamas Dzūkijos Puntuku. Akmuo yra netaisyklingos formos, vietomis padūlėjęs, sutrūkinėjęs, nes, anot vietinių gyventojų, į jį nekartą yra trenkęs žaibas. Už 150 m nuo jo yra Akmenų kalnas. Pasakojama kad du milžinai nešę šį akmenį ir pargriuvę. Paleidus iš rankų tokią sunkybę, ji giliai į žemę įsmigo. Akmens ilgis – 7 m, plo...
Tarp šaltiniuotų upeliukų 1982 m. įkurtas Jaunimo parkas, nusidriekęs šiaurės vakarų pusėje ir užima 36,6 ha. Jo kraštuose yra išlikę natūralūs miškeliai. 1984 m. skulptorių grupė sukūrė pirmąją Lietuvoje metalo - plastiko skulptūrų kompoziciją, savo ryškiomis spalvomis suteikiančią savitą veidą parkui, turinčią tiek dekoratyvinę, tiek funkcinę paskirtį. Tuo metu tai buvo vienintelis toks parkas buvusioje Sovietų Sąjungoje. 1993 m. parkas buvo paskelbtas vietinės reikšmės dailės paminklu. Pa...
Nemunaičio klintinių tufų atodangos yra Nemunaičio kaime, Nemunaičio seniūnijoje, Nemuno upės slėnio dešiniajame krante, Sudvajų girininkijoje. Surasti jas visai nesunku – Nemunaityje reikia nusileisti prie Nemuno ir eiti pakrante pasroviui. Šios atodangos vaizdingiausios ne tik Alytaus rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Bendras atodangų ilgis yra 900 m, plotis – 20-30 m, aukštis – 1,2-10 m. Jose matyti sluoksniais išakėjęs balsvas, pilkas, rudas klinties tufas. Šios atodangos pirmą kartą buvo...
Punios piliakalnis yra vakariniame Punios miestelio pakraštyje, Nemuno ir Punelės slėnių sandūroje. Vienas žymiausių ir didžiausių Lietuvoje, įspūdingas, aukštas (30 m aukščio), stačiašlaitis Punios piliakalnis yra svarbus archeologinis paminklas, vienas iš nedaugelio Lietuvoje turįs savitą ir sudėtingą, nors ir nelabai ilgą istoriją. Punios piliakalnis buvo įrengtas palyginti vėlai, tik II tūkstantmečio pradžioje. Tuo tarpu bemaž visų Lietuvos piliakalnių istorija siekia žymiai senesnius lai...
Punios vietovę 1382 metais mini Kryžiuočių ordino kronikos. Po penkerių metų Punia jau vadinama miesteliu, kuriam XVI amžiaus pradžioje buvo suteiktos Magdeburgo teisės, leidusios miestui tvarkytis savarankiškai. Tiek miestelis, tiek jame esantis piliakalnis iki šių dienų yra apgaubtas daugelio legendų ir pasakojimų. Punios miestelis ir ant piliakalnio stovėjusi iš pradžių medinė pilis, vėliau mūriniai rūmai buvo pamėgti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių. Dėl šios priežasties Punioje buvo pasta...
Jei būdami Alytaus krašte, lankysite žymųjį Punios Margio piliakalnį, ant kurio vyko žymusis Pilėnų mūšis, tai būtinai užsukite ir į netoliese esančius Raižius. Šis kaimas tituluojamas Lietuvos totorių, kurių šaknys siekia Gedimino laikus, sostine. Daugiausia totorių į Lietuvą XIV a. iš Krymo atgabeno Didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas. Medinė Raižių mečetė, statyta 1889 m., vienintelė Lietuvoje veikė ir sovietmečiu. Totoriai ne tik Dzūkijoje, bet ir visoje Lietuvoje garsėja savo kepamu n...
Rumbonių Švč. Trejybės bažnyčia pastatyta 1795 m. Tai tipiškas klasicistinis sakralinės paskirties ansamblis, kuris vadinamas medine Vilniaus katedros kopija. Bažnyčios statinių kompleksas - koplyčia ir varpinė - įtraukti į nekilnojamų kultūros vertybių kompleksą. Rumbonių kaimo kapinaitėse šviečia dailės paminklu paskelbtas grafaitės Juzefos Korevaitės kapo balto marmuro antkapinis paminklas. Visai netoliese galime įkopti ir į Rumbonių piliakalnį, iš kurio, jei tikėsime legendomis, vedė pože...
