Varniai
Piliakalnis virš jūros lygio pakilęs beveik 219 metrų. Pietinė kalno viršaus dalis 3 m aukštesnė už šiaurinę. Joje išsiskiria 60 x 30 m dydžio pakilumėlė, tarsi kalvelė ant kalno, savo forma primenanti netoliesę esančią galingąją Girgždūtę. Kalvelės aukščiausioje vietoje stovi medinis kryžius, dar iš tolo kreipiantis keleivio žvilgsnį į šią įspūdingą kalvą – buvusią tvirtovę. Moteraitis – Žemaičių takoskyros kalvyno dalis.
Dabar piliakalnio apylinkėse įkurtas Pavandenės kraštovaizdžio d...
Piliakalnis įrengtas į PR nuo Medvėgalio kalno esančioje žemesnėje kalvoje. Aikštelė trapecinė, pailga PR-ŠV kryptimi, 90 m ilgio, 30 pločio ŠV krašte, 16 m pločio PR. Jos PR kraštas 3 m žemesnis už centrinę dalį, kuri palikta nelyginta. ŠV aikštelės krašte supiltas 1,5 m aukščio, 16 m pločio pylimas, PR krašte - 1 m aukščio, 14 m pločio pylimas. ŠV šlaite, 8 m žemiau pylimo yra 10 m pločio, 1 m gylio griovys, už kurio supiltas 26 m pločio, 2 m aukščio antras pylimas. 5 m žemiau jo yra 3 m pl...
Nedidelis medinis vieno aukšto namas, dar pradėtas statyti Giedraičių laikais, 1851 m. buvo paskirtas vysk. M.Valančiaus rezidencijai. Dėl senumo jam buvo reikalingas bendras remontas, kuris vyskupo pastangomis ir buvo padarytas. Name buvo nemažai kambarių ir didelė priėmimo salė. Dviejuose kambariuose nuo gonkų gyveno vysk. M.Valančiaus motina.
Medinis namas, kuriame gyveno vysk. M.Valančius, visai nepanašus į vyskupų rūmus, tačiau būtent šis pastatas XIX a. viduryje buvo vyskupijos va...
Nuo senų laikų garsus, slaptingas ir puikią panoramą atskleidžiantis buvo Girgždūtės piliakalnis, IX-XVI a. archeologijos paminklas.. Kalnas susidaro iš dviejų kalvagūbrių. Rytinis iškilimas apsuptas kadaise gynybos tikslais sukastomis pakopomis. Ši aukštuma siekia 226,8 m virš jūros paviršiaus. Viršūnėje yra plati aikštė. Senovės žemaičiai ant Girgždūtės, kaip ir ant Šatrijos kalno garbino pagonių dievus, kryžiuočių antpuolių laikais čia vyko kovos.
Paminklo centre – kolona, simbilizuojanti XVI amžiuje vykusį Lietuvos kultūros, o tuo pačiu ir lietuvių kalbos renesansą, kuris padėjo išlikti lietuvių tautai.
Prie šios kolonos stovi dviejų iškilių to laikotarpio Žemaitijoje dirbusių asmenybių – Mikalojaus Daukšos ir Merkelio Giedraičio – skulptūros.
Kolonos viršuje – motinos, ant rankų laikančios kūdikį ir duodančios jam skaityti knygą, skulptūra.
Šiuo paminklu siekiama įamžinti ne tik dvi iškilias asmenybes, bet ir visą j...
Bažnyčia pašventinta 1417 metais ir pavadinta šv.Aleksandro (Kapadokijos, vėliau Jaruzalės vyskupo kankinio) vardu, nes toks buvo kunigaikščio Vytauto Didžiojo krikščioniškasis vardas. Tai viena bene seniausių bažnyčių Žemaitijoje. Per prabėgusius 600 metų šioje vietoje ši bažnyčia yra ketvirta. Dabartinį jos vaizdą įgijo 1779 m. ir yra vėlyvojo Lietuvos baroko ir medinės liaudies architektūros pavyzdys. Po antrojo pasaulinio karo okupacinės sovietų valdžios ji buvo uždaryta ir barbariškai su...
Netoli rezidencinio namo vysk. M.Valančius savo rankomis buvo pasodinęs topolių alėją, užveisęs sodą, už namo pakalnėje pasirūpino iškasti kūdrą. Kaip tik čia vyskupo buvo daug vaikščiota, medituota, mąstyta, bendrauta su sukilėliais. Čia 1927 m. kun. A. Juozapavičiaus rūpesčiu pastatytas paminklas vyskupui, kurį pokaryje vietiniai komunistai nuvertė. Savo name jį išsaugojo Varniuose gyvenęs A. Norkus. Biustas rastas tik 1988 m., restauruotas ir 1990 m. atstatytas.
Varnių katedra (dabartinė šv.Petro ir Pauliaus parapinė bažnyčia) pastatyta 1691 m. Pastatą fundavo garsiausios XVII a. antros pusės Didžiosios Lietuvos Kunigaikštystės didikų dinastijos atstovas, Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas. Pastatas yra brandžiojo Lietuvos baroko architektūros pavyzdys: trijų navų bazilika su transeptu, dviem koplyčiomis, dviem į priekį išsišovusiais keturkampio plano bokštais su varpine. Šios bažnyčios architektūroje brandaus baroko stilius yra įgijęs klasicistinio...
Žemaičių Vyskupystės muziejus įkurtas 1999 m. vėlyvojo baroko pastate, buvusiuose Varnių Žemaičių kunigų seminarijos rūmuose, pastatytuose 1770 metais vyskupo Jono Dominyko Lopacinskio pastangomis. Per šį laiką daug kartų keitėsi rūmų paskirtis ir šeimininkai, ypač per sovietmetį jie buvo smarkiai nugyventi. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo suvoktas kultūrinis Žemaičių kunigų seminarijos vaidmuo, todėl imtas restauruoti pastatas, pradėta svarstyti jo panaudojimas. 1991 - 1995 m. buvo at...
