Varėnos rajonas
Dzūkijos nacionalinio parko etnografijos muziejus įrengtas name, statytame 1905 metais. Ekspozicijoje yra namų apyvokos daiktų ir baldų, amatininkų darbų bei senųjų audinių. Vienas seniausių muziejaus eksponatų – XIX a. pirmos pusės skobta kampinė spinta (indauja). Muziejuje galima pamatyti 110 kg. voveraičių talpinantį krepšį, geinį (įrenginį kopti į drevėtą pušį), skliutą ( kirvį, naudotą daugiau kaip prieš 150 metų), skiltuvą ugniai skelti, kraičkubilį (kraitinės skrynios prosenelį), gir...
Karpiškių kaime įsikūręs B. Jurgelevičiaus žvėrynėlis. Sodyboje laisvai vaikšto gandras, kudakuoja margaspalvės vištos, šeimininkauja spalvingas povas, aptvare ratus suka vilkai, purvo vonioje maudosi šernai. Pamatyti galima Šiaurės Amerikos meškėną, stirniuką, lapę.
Ant aukšto kalno, kairiajame Nemuno krante, stovi Liškiavos barokinis ansamblis. Liškiavos Švč. Trejybės vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia, buvęs dominikonų vienuolynas, statyti 1704-1720 m., varpinė ir koplytstulpis yra architektūros paminklai. Bažnyčios sienos tapytos XVIII a. Italų menininkų. Bažnyčioje 11 dailės paminklų, tarp kurių XVII a. Paveikslas ir XVIII a. Freskos. Daug dailės paminklų išlikusių bažnyčios viduje yra nuo XVII iki XX amžiaus. Septynis rokoko stiliaus Švč. Trejybės al...
Viena didžiausių Dainavos (Dzūkijos) krašto gyvenviečių XIV – XVIII a. buvo Merkinė. Rašytiniuose šaltiniuose ji pirmą kartą paminėta 1377 m., Merken žemių pavadinimu. Pirmieji gyventojai Nemuno ir Merkio santakoje apsigyveno paleolito pabaigoje, X – IX a. prieš mūsų erą. Merkinės piliakalnyje stovėjo viena svarbiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilių, pastatyta ant aukšto (iš pietų ir rytų pusės – apie 30 m aukščio) stačiašlaičio piliakalnio. Ovalią, maždaug 1200 m2 aikštelę, kurios...
Pirčiupių kaimo tragišką istoriją primena prie Vilniaus – Druskininkų kelio stovinti Pirčiupių „Motina“, paminklinė lenta su žuvusiųjų pavardėmis. Ši 5,5 m. aukščio granitinė plastiškų formų skulptūra simbolizuoja motinos skausmą, primena Antrojo pasaulinio karo tragediją, kai Pirčiupiuose 1944 m. hitlerininkai sudegino kaimą. Liepsnose žuvo 119 žmonių, pelenais virto 27 sodybos. Sudegintųjų laidojimo vietą žymi mediniai kryžiai.
Poeto A. Matučio drevė Pauosupės kaime. Čia poetas praleido ilgas kūrybos valandas, kur atvykdavo vos sniegui nutirpus ir gyvendavo iki pat vėlyvojo rudens. Dabar prie šios drevės kas dveji metai vyksta Poezijos pavasarėlio šventė.
Ūlos akis – verdenė (virduklis, versmė, šaltinis). Tai vienas garsiausių ir įspūdingiausių šaltinių, kurių šiuose kraštuose yra gana daug. „Ūlos akis“ yra kairiojo Ūlos kranto terasoje tarp Mančiagirės ir Žiūrų kaimų, 8 metrai nuo kranto. Tai lyg mažytis ežerėlis, kurio duburio ilgis yra 4,4 m, o plotis – 3,4 m. ilgis, jo centre nuolat kunkuliuoja stiprios vandens srovės permaišomas smėlis. Šaltinio debitas yra 2 l/s, o per parą net 137,2 m3 vandens nuteka į Ūlą 67 m ilgio upeliu. Senesnieji...
Lietuvių literatūros klasiko Vinco Krėvės – Mickevičiaus (1882 - 1954) memorialinis muziejus Subartonių kaime įkurtas 1966 metais, atstatytame gyvenamajame Mickevičių name. Gryčios išvaizda atkurta tokia, kokia buvo iki 4 dešimtmečio. Muziejuje eksponuojami rašytojui ir jo tėvams priklausę baldai, įvairių metų leidiniai, rankraščių kopijos, knygos, dokumetai, biografinės nuotraukos. Muziejaus kiemelyje rymo liaudies meistro Ipolito Užkurnio išskobta ąžuolinė rašytojo skulptūra. Netoliese S...
