Šilutės rajonas
Kintų miestelyje, už girininkijos pastato yra gamtos paminklas - didžiulė tuja. Jos gamtinis vardas yra “Didžioji tuja”. Manoma, kad tai didžiausia tuja Lietuvoje. Europoje didesnė žinoma tik Šveicarijoje. Kintiškės “ūgis” yra apie 18 metrų. Kokio ji amžiaus pasakyti sunku, nes medis dvikamienis. Todėl pagal rieves nustatyti amžiaus negalima. Yra žinoma, kad girininkijos pastatas buvo statomas apie 1902 - 1912 metus. Pastačius pastatą buvo, kaip ir šiais laikais, puošiama aplinka. Todėl yra p...
Sodyba įkurta 1721 m. kaip valstybinis domenų dvaras. Tai nesudėtingų formų vėlyvojo klasicizmo bei istorizmo laikų pastatas su neryškiais stiliaus bruožais bei santūriu, būdingu Klaipėdos kraštui dekoru. Dvaro rūmai yra dviejų aukštų, su gyvenama pastoge. Planas simetriškas, stačiakampis, su į gatvės pusę kiek iškišta vidurine dalimi, kurioje buvo vestibiulis su laiptais. Vienoje vestibiulio pusėje patalpos išdėstytos abipus koridoriaus, kitoje – dviem eilėmis, pereinamos. Antrojo aukšto lan...
K. Banio etnografinė sodyba-muziejus Rusnėje įkurta 1997 m. kaip tipiška žvejojančio ūkininko sodyba. Ji buvo rekonstruojama 1989–1997 m. Čia tebėra, kaip prieš 100, o gal ir 200 metų, visi trys pastatai: gyvenamasis namas, tvartas su daržine ir malkine. Pirminė pastatų išvaizda juos restauruojant nepakeista. Įdomus svetainės, prieškambario ir miegamojo interjeras, liudijantis apie sodybos kūrėjų dėmesį grožiui ir liaudies architektūros tradicijoms. Muziejaus paskirtis – dabartinėms ir būsimų...
Minijos kaimas kilęs nuo per ji tekančios upės pavadinimo. Žodžio Minija šaknis "min" - siekia indoeuropiečių bendrystės laikus ir sietina su "liūnas, purvas, upes tėkme",tad galėtu reikšti ir klampyne, pažlugusia vieta.
Bene seniausias dokumentas, kuriame minimas Minijos kaimas, yra 1540 m. Klaipėdos apskrities mokesčiu sąrašas remiantis tuo sąrašu Minijos kaime tuomet gyveno 11 ūkininkų su šeimomis. Svarbiausias verslas buvo žvejyba. Skirtingai nei kiti Nemuno deltos kaimai, Minijos k...
1419 m. pastatyta pirmoji Rusnės bažnyčia, 1448 m. įsteigta smuklė. Nuo 1498 m. Rusnės žvejai naudojosi laisvos žvejybos teise (atnaujinta 1617 m.). 1583 m. įsteigta parapinė mokykla.
Po Šiaurės karo 1709-1711 m. dėl epidemijų labai sumažėjo žmonių Klaipėdos krašte. Į Klaipėdą buvo atkeltos 233 šeimos, kurių dalis įsikūrė ir Rusnėje. 1809-1827 m. pastatyta Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia Bokštas iki laikrodžio sumūrytas 1827 m. 1838 m. sienos sutvirtintos kontraforsais.
centrą puošianti evangelikų liuteronų bažnyčia pastatyta 1926 m. pagal K. Gutknechto projektą. Ji pasižymi racionaliajai architektūrai būdinga griežta, plokštumine kompozicija ir saikingomis, modernizuotomis neogotikos formomis. Stambaus, stačiakampio pastato vidaus erdvę skaido keturios poros stulpų. Siaurose šoninėse navose įrengti galerijų balkonai. Išorėje dominuoja masyvus, kvadratinis 50 m aukščio bokštas su smailais trikampiais skydais, aukšta aštuoniakampe smaile ir mažomis smailiukėm...
Skirvytėlės kaimu dabar yra vadinama gatvelė Rusnės miestelyje. Tai buvęs kaimas, prie Rusnės miestelio prijungtas 1949 metais. Tai vienintelis Šilutės rajono kaimas, kuris yra respublikinės reikšmės paminklas.
Pačiame kaime gyventojai įsikūrė XVI a. pabaigoje. Kaimas galutiniai susiformavo po baudžiavos panaikinimo išdalintose dvarų žemėse. Žvejai apsigyveno Pakalnės ir Vorusnės upių miškingose pakrantėse atskiruose vienkiemiuose, kurie ilgainiui sudarė grupes, o supylus apsauginį pyli...
Švėkšna – miestelis, garsėjantis aukščiausia rajone (75 m) dvibokšte, raudonų plytų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia (1905 m.). Aikštėje prie bažnyčios stovi stogastulpis su miesto istorijos datomis. Romos katalikų parapiją ir 1509 m. pirmąją medinę bažnyčią pastatė Žemaičių seniūnas Mikalojus Jonavičius Kęsgaila. 1742 metais buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia, kuri buvo atnaujinta apie 1803 metus. Švėkšnos grafai Adomas ir Aleksandras Pliateriai davė 50 000 rublių, reikalingą miško medžiagą, n...
XVIII a. viduryje atitekęs Pliateriams dvaras jų nuosavybe išbuvo iki 1940 m. XIX a. pr. Švėkšnos centras atiteko Steponui Pliateriui. Jo valdymo metais pasodintas parkas, sutvarkyti tvenkiniai. XIX a. pab., šeimininkaujant Adomui Pliateriui, parkas perplanuotas ir įgavo mūsų dienas pasiekusią kompoziciją, būdingą jau XIX a. II p. mišraus stiliaus parkams.
Parke buvę senieji dvaro rūmai, deja, pokario metais sunaikinti. Rūmai buvo iš maumedžio, jų puošnų interjerą galima pamatyti tik nu...
1873-1876 m. priešais Minijos žiotis, Uostadvaryje, buvo pastatytas švyturys. Švyturys sujungtas su sargo gyvenamuoju namu. Dabar šis technikos istorijos paminklas navigacijai nebenaudojamas, bet yra puikus apylinkių apžvalgos bokštas.
2003 m. Lietuvos paštas išleido pašto ženklą su Uostadvario švyturiu.
