Kviečiame savo šventes švęsti pas mus. Čia Jūsų lauks auksarankės šeimininkės, besišypsantys padavėjai, dieviško skonio maistas, prabangi stalų bei salės puošyba ir daugybė pramogų! Turime specialų pasiūlymą jaunavedžiams, tad apsilankykite.

Daugiau apie Vilą "Santa Barbara"

Moderni sodyba šalia Klaipėdos (7km)
Pokylių-konferencijų salė iki 100 žmonių.
Nakvynė 70 vietų (viešbučio tipo).
Vestuvės, banketai, konferencijos.

Daugiau apie sodybą "Župė"

Tai ideali vieta švęsti vestuves, jubiliejus, šeimos bei kitas šventes iki 65 žmonių. Sodyboje Jūsų laukia pabalnoti žirgai, karieta fotosesijai, bei pramoginis laivas su kateriu. Sodyboje rasite: pirtis, kubilus, bei baseiną.

Daugiau apie sodybą "Poilsis Vištytyje"

Sodybų paieška

Miegamų vietų:
Vietų be nakvynės:
Detali paieška

Lankytinos vietos: Šilalės rajonas

Aukščiausią auto magistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda vietą žymi granito plokštė bei išskirtinis gamtos paminklas – Rauško akmuo. Akmuo buvo rastas ir atkastas melioratorių Rauško kaime 1973 m. bei įkurdintas Rauško kaimo viduryje. Tačiau respublikinis kelių statybos trestas, nužiūrėjęs šį įspūdingą riedulį, 1987 m. pervežė jį ir pastatė aukščiausioje vietoje - Šilalės rajono Prienų kaime.
...

Šilalės rajonas

Bijotai istoriniuose šaltiniuose pirmąkart paminėti XVI a.. Bijotai - Bardžiai išgarsėjo po to, kai 1812 metais D. Poška, - rašytojas, XIX a. pradžios lituanistinio sąjūdžio dalyvis, vienas žymiausių to meto kultūros veikėjų, savo įvairialype kultūrine veikla istorijos, kalbotyros, muziejininkystės srityse užsitarnavęs pagarbą ir pripažinimą to meto šviesuomenėje, Vyšniakalnyje nupjovęs jau dž...

Girdiškės miestelio senoji bažnyčia sudegė 1909 m. Vietoj jos iškilo nauja, įspūdingų matmenų, tačiau saikingų negotikinių matmenų šventovė. Bažnyčios viduje yra didžiausia Girdiškės įžymybė – du originalūs šoniniai altoriai. Juos sukūrė apie 1928 m. K. Andriukaitis. Altoriai sukomponuoti iš nužievintų ąžuolų kamienų ir šakų, kurios persipindamos savotiškai atkartoja gotikinės architektūros rit...

Netoli Kvėdarnos, Lembo kaime, veikia kalbininko, kunigo Kazimiero Jauniaus klėtelė-muziejus. Didžiausi nuopelnai lietuvių kalbai- lietuvių kalbos ryšių su kitomis indoeuropiečių kalbomis tyrinėjimai, lietuvių kalbos tarmių susisteminimas.
Jaunių klėtelės trijose patalpose atkurta senoji Jaunių šeimos gyvenimo buitis. Stenduose sukaupta istorinė medžiaga apie kalbininką, jo artimuosius. M...

Šiandien yra gausiai lankoma moderni Kaltinėnų bažnyčia, atstatyta 1986 m. po gaisro. Originalaus altoriaus projektą sudaro kylantys į dangų laiptai, o ant jų – keturių metrų aukščio prisikėlusio Kristaus skulptūra, nulieta iš balto marmuro ir bronzos. Bažnyčioje pastatyti kompiuteriniai - skaitmeniniai vargonai. Po bažnyčia įrengta 500 vietų kultūrinių renginių salė, kurią puošia Vytauto Švarl...

Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia – šeštoji Kvėdarnos bažnyčia ir tai yra vienintelė bebokštė bažnyčia Šilalės rajone. Bažnyčia projektuota remiantis romaninės viduramžių architektūros tradicijomis, todėl pastatas atrodo masyvus, rūstokas. Jis išmūrytas iš akmenų. Didžiausia interjero puošmena – trys 1942 m. iš Plungės atgabenti altoriai. Didysis – švč. Mergelės Marijos – pro...

Pirmoji Laukuvos miestelio medinė bažnyčia buvo pastatyta Jono Talaičio 1624 m. Tais pačiais metais įkurta parapija. 1668 - 1691 m. veikė parapinė mokykla (1804 m. atkurta). Ivoniškyje, arba Senojoje Laukuvoje, 1689 m. pastatyta bažnyčia (nugriauta po 1863 m.) turėjo kunigą. Naujesnioji Laukuvos bažnyčia statyta iki 1705 m. Kapinėse XVIII a. pastatyta medinė koplyčia.1829 m. bažnyčia vėl persta...

Šilalės rajonas

Vingiuotu keliu važiuojant iš Kaltinėnų į Varnius pasitinka didžiulė kalva. Tai Medvėgalis-didingiausia Žemaitijos kalva, virš jūros lygio pakilusi apie 234 metrus.
Manoma, kad Medvėgalis buvo vienas iš svarbiausių žemaičių žemės centrų. Šalia jo kūpso dar šeši-Pilies, Piliorių, Sumonių, Ąžuolų, Alkos ir Bevardis kalnai. Archeologai šalia jų aptiko kūlgrindą. Šiuo slaptu povandeniniu taku...

1750 m. pstatyta bažnyčia, kuriai buvo paskirtas globėjas šv. Joakimas. Ji 1893 m. sudegė. Tik 1903 m. Pajūralio dvaro savininkas Vladislovas Plateris gavo leidimą ir savo bei parapijiečių lėšomis ją 1908 m. atstatė. Plytų mūro bažnyčia turi neogotikos ir neoklasicizmo bruožų, stačiakampio plano, vienabokštė. Įrengti 4 altoriai. Rugpjūčio mėnesį vyksta šv. Marijos Magdalenos atlaidai. Gegužės 1...

Pajūrio švč. Trejybės bažnyčia statyta 1830 m. Tai vėlyvojo klasicizmo tinkuoto mūro statinys su šešių kolonų portiku. Pajūrio bažnyčią išryškina virš fasado kylantis medinis stačiakampis bokštas. Šventorių juosia tradicinė akmenų mūro tvora su pagrindiniais vartais. Bažnyčios viduje yra penki altoriai, kuriuose dominuoja puikūs penki paveikslai. Interjerą puošia nemažai vertingų medinių XIX a....