Palangos rajonas
1884–1888 m. grafas J.Tiškevičius, ketindamas įkurti prieplauką, pastatė tiltą, vedantį į jūrą, kuris vėliau tapo mėgstama pasivaikščiojimų vieta bei vienu svarbiausių Palangos kurorto simbolių. Vietoje bangų ir vėjo nuniokoto tilto 1997 m. buvo pastatytas naujas, 470 m ilgio tiltas.
Palangos gintaro muziejus – Lietuvos dailės muziejaus (LDM) padalinys. Jis veikia XIX a. pabaigoje pastatytuose Palangos grafų Tiškevičių rūmuose, kuriuos supa didelis ir gražiai tvarkomas Palangos botanikos parkas.
Muziejaus rinkiniuose sukaupta apie 29 tūkst. gintaro eksponatų, iš jų apie 4,5 tūkst. rodoma ekspozicijoje, kuri kasmet atnaujinama, papildoma unikaliais archeologiniais radiniais, gintaro inkliuzais ir kitais vertingais eksponatais.
Papildomai muziejuje lankytojai tu...
Parkas įkurtas grafo Felikso Tiškevičiaus rūpesčiu 1895–1898 m. Šventojo Birutės miško teritorijoje. Simboline parko įkūrimo data laikomi 1897–ieji metai. Parko plano projekto autorius – garsus prancūzas architektas Eduardas Fransua Andrė, kuris kartu su sūnumi Renė Andrė kelias vasaras praleido Palangoje ir vadovavo parko įkūrimo darbams. Jiems talkino iš Belgijos atvykęs parkų želdintojas Buysennas de Colonas.
Šiuo metu Palangos botanikos parkas užima apie 100 ha. 1994 m. prie jo buvo...
Prancūzų skulptoriaus Huberto Luis–Noelio skulptūra “Rebeka” (“Vandens nešėja”) į Palangos parko rozariumą perkelta apie 1983–uosius m. iš Vilkėno dvaro parko (Šilutės rajonas). “Rebeka” restauruota Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo ir konservavimo centre. Šios skulptūros kopija pastatyta Vilkėnų dvare – skulptūros originalo ankstesnėje vietoje.
Jo vietoje anksčiau buvo grafo Tiškevičiaus daržas. Pietinė pusė buvo įstiklinta, o šiaurinėje išmūryta siena. Daržas nuolat keitė savo išvaizdą. Anksčiau parterį aptverdavo. Yra išlikę dviejų skulptūrų postamentai. Matosi ir buvusio fontano vieta. Nėra surasta mažojo parterio senųjų nuotraukų, todėl pilną jo vaizdą dabar atkurti sudėtinga.
Tai vienas iš labiausiai parke lankomų objektų, viena iš gražiausių, meniškiausių ir geriausiai žinomų skulptūrų Lietuvoje. Jos autorius – skulptorius Robertas Antinis (vyresnysis). Pastatyta 1960 m. prie pagrindinio tako į rūmus.
Lurdą Palangos parko įkūrėjas Feliksas Tiškevičius savo žmonos Antaninos skatinamas įrengė jau baigus pagrindinius parko įkūrimo ir rūmų statybos darbus apie 1901–uosius metus. Visi Lurdo statybai panaudoti akmenys yra natūralūs. Jie sucementuoti. Lurdo nišoje anksčiau stovėjo didelė šv. Panelės Marijos skulptūra. Ji neišliko. Prasidėjus Lietuvos tautiniam atgimimui, Palangai Šv. Marijos akmeninę skulptūrą padovanojo Vilius Orvydas. Ji pastatyta Lurdo nišoje ir čia tebestovi iki šiol.
1993 m. birželio 14 d. Palangoje, Botanikos parko didžiajame parteryje, priešais grafo Tiškevičiaus rūmus, palangiškio Vitalijaus Litvaičio ir kitų Palangos kultūros žmonių rūpesčiu atstatyta ir Telšių vyskupo J. E. Antano Vaičiaus pašventinta “Laiminančio Kristaus” skulptūra, kurią pagal išlikusius archyvinius dokumentus, nuotraukas atkūrė skulptorius Stasys Žirgulis. Pirmoji “Laiminančio Kristaus” skulptūra (spėjama, kad ji buvo atvežta iš Paryžiaus, autorius nežinomas), parke buvo pastatyt...
Ją sukūrė skulptorė Konstancija Petrikaitė–Tiulienė. Pastatyta 1965 m. simbolinėje kunigaikštienės Birutės amžino poilsio vietoje, Birutės kalno papėdėje ant akmens, kuriame iškaltas užrašas “Tau, Birute”.
Birutės kalno koplyčia pastatyta 1869 m. pagal architekto K. Majerio projektą. Koplyčios statyba rūpinosi Palangos klebonas kunigas K. Steponavičius. Prieš tai čia stovėjo kryžius, medinė šv. Jurgio koplytėlė. Na, o senovėje – Pagonybės laikais ant šio kalno būta mūsų protėvių mokslinės observatorijos. Dabar Birutės kalno koplyčią puošia septyni 1976 m. įrengti vitražai, kurių autorius – dailininkas Liudas Pocius. Kalno papėdėje – Lurdas.
