Jurbarko rajonas
Seredžiaus apylinkes garsina Belvederio dvaras, kurį sudaro rūmų ansamblis (statytas 1830-1840 m.) su XIX a. pradžios parku. XIX a. 4 dešimtmečio pabaigoje Belvederio žemes iš grafo Stanislovo Tiškevičiaus nusipirko Šiaulių pavieto vaiskis ir Lenkijos dvaro šambelionas Kazimieras Burba. Iš jo žemes paveldėjo jo sūnus, Panevėžio bajorų maršalka Kletas Burba, kuris Belvederį padarė reprezentaciniu dvaru, pradėjo naujas mūro statybas. Tai romantinę mąstyseną atspindintis dvaro sodybos kompleksas...
Jurbarko piliakalnis arba Bišpilio piliakalnis, dar vadintas Višpiliu, Viešpiliu – piliakalnis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, Jurbarko šiaurės vakarų pakraštyje, Imsrės kairiajame krante.
Piliakalnį iš šiaurės, vakarų ir pietų juosia upės slėnis ir jos pakrančių daubos, rytuose yra aukštuma. Šlaitai nuo upės statūs, 17-20 m aukščio. Piliakalnio aikštelė 58x28 m dydžio, jos pietvakarinis galas smailesnis. Ji nuo aukštumos atskirta 5 m aukščio pylimu, kuris juosia aikštelės ši...
Jurbarko - Kauno (141) ir Šilinės - Raseinių (146) kelių sankryžoje XVIIIa. pastatyta Šilinės kaimo smuklė. Ši smuklė pastatyta pagal liaudies architektūros tradicijas. Rašytiniuose šaltiniuose smuklė minima 1795 metais, kur buvusi karčiama priklausė Eperješų, o vėliau Gelgaudų pilies dvarui. Keičiantis savininkams bei nuomininkams pastato paskirtis nekito - čia visuomet buvo galima sustoti pailsėti ir užkąsti. Pokario metais pastatas buvo pritaikytas parduotuvei, stogas uždengtas nauja danga...
1,5 km į šiaurę nuo Šilutės–Jurbarko plento ir kelio į Smalininkus sankryžos yra viena seniausių sodybų seniūnijoje, kurioje gimė ir gyveno dailininkė miniatiūrininkė Lida Meškaitytė ( 1926–1993). Menininkė buvo savamokslė. Ant mažyčių popieriaus skiautelių, mokydamasi iš prieškarinių vokiškų meno žurnalų, ji pradėjo tapyti. Jautriai, su meile ir begaliniu kruopštumu perkėlė į miniatiūras gimtinės vaizdus, mylimus žmones, gėles, gyvūnėlius. Nuo 1957 m Lidos Meškaitytės miniatiūros eksponuojam...
Jurbarko dvaras yra pačiame Jurbarko mieste, vakariniame pakraštyje. Čia, gražiame parke, ant kairiojo Mituvos kranto kunigaikštis Vasilčikovas pastatė stilingus rūmus, praplėtė parką ir visą jį aptvėrė raudonų plytų mūro tvora. Netoli pagrindinių rūmų buvo pastatyti dar du namai, vadinami flygeliai (sparnai). Pietiniame flygelyje gyvendavo kunigaikščių tarnai, čia seniau galėjo būti ir dvaro raštinė. Šiaurinis flygelis buvo ištaikingai įruoštas ir skirtas kunigaikščio šeimos nariams arba sve...
Panemunės pilis pastatyta ant Nemuno dešiniojo kranto aukštumos kyšulio, šalia Kauno–Jurbarko plento. Pilies pavadinimas kelis kartus keitėsi. Pirminį pavadinimą ji gavo nuo Panemunės dvaro, kurio žemėje buvo pastatyta. Kai jos savininkai buvo Gelgaudai, vadinta Gelgaudų pilimi. Po 1831 m. sukilimo įsigalėjo Zamkaus vardas. XX a. pr. netoliese įsikūrė kaimas, kurį vienuoliai saleziečiai pavadino Vytėnais; pagal tai ir pilį tuo vardu imta vadinti. Dabar ji vėl vadinama Panemunės pilimi.
...
Sodybos kompleksą sudaro: gyvenamasis namas, klėtis, tvartas (atstatytas). Čia P.Cvirka praleido vaikystę ir ankstyvosios jaunystės metus. Pastatuose eksponuojami buitiniai rakandai, baldai, apylinkės etnografiniai daiktai. Sodyboje kasmet vyksta susitikimai su šalies rašytojais.
XVI a. pab. prūsų kilmės pirklys Jeronimas Kristupas Kiršenšteinas pastatė mūrinę Raudonės pilį, kurią vėliau įsigijo Kiršenšteino giminaičiai Olendskiai. Pastatas iš uždaro stačiakampio įgavo U raidės formą, o rytinio pilies korpuso centre buvo pristatytas cilindrinis bokštas. Paskutinis Olendskis Raudonę ir gaisro apniokotą pilį pardavė Platonui Zubovui. Šis ėmėsi pilies atstatymo ir remonto darbų. Po jo mirties pilis atiteko dukrai Sofijai von Pirch (Kaisarovai). Jai tvarkant pilį pagal Št...
Įdomiausias istorijos paminklas Smalininkuose – senasis uostas. Prieplauka čia buvo nuo pat miestelio įsikūrimo. Tačiau norint apsaugoti laivus nuo pavasarinių potvynių nešamų ledų, 1837 m. įrengtas tikras žiemos uostas. Senoms baržoms jis tiko, tačiau XIX a. antroje pusėje Nemune pasirodė garlaiviai, uostas nebetenkino laivininkų, todėl 1886–1888 m. buvo perstatytas ir išplėstas. Buvo paaukštintas ir pailgintas iki 400 m pylimas, išgrįstos krantinės. Uoste nuolat vyko gyvenimas. Kiekvienas...
VšĮ Senovinės technikos muziejus įrengtas Smalininkų gyventojo Justino Stonio namuose. Muziejuje eksponuojami varikliai, žemės ūkio technika, metalo, medžio, linų apdirbimo įranga, fotoaparatai, spausdinimo, skaičiavimo mašinėlės, laikrodžiai, literatūra, sunkvežimiai bei automobiliai. Muziejaus įkūrėjas ir savininkas rengia ekskursijas po Smalininkų apylinkes.
