Lankytinos vietos: Biržų rajonas
1811 m. Radvilos už skolas Biržus perleido grafams Tiškevičiams. Šie sugriautos tvirtovės nebeatstatinėjo, o kitoje Širvėnos ežero pusėje įkūrė savo rezidenciją. 1862 m. Astrave (dabar Biržų miesto dalis) grafai pastatė klasicizmo ir ampyro stilių dviaukščius rūmus su belvederiniu bokštu. Prie įėjimo stovėjo du iš Sankt Peterburgo atvežti metaliniai liūtai, dabar puošiantys Kauno karo muziejaus...
Biržų pilis – tai tipiški rūmai, įrengti tvirtovėje. Pilis stovi Biržų miesto centre, ant pietinio Širvėnos ežero kranto. Dirbtinai suformuotas ežeras, buvo skirtas pilies ir miesto prieigoms apsaugoti.
Biržų pilies pastatų kompleksą sudaro pilies rūmai, tiltas, vartų bei gynybinių statinių liekanos. Pilies interjerą puošia tapybos darbai, reljefai, skulptūros. Šiuo metu pilyje veikia muz...
Respublikos siaurieji geležinkeliai perorganizuoti, pritaikant juos prie 1920m. pradėjusios ryškėti Lietuvos ūkio struktūros. Tiesiant naujus ruožus buvo atsižvelgiama į intensyvios žemės ūkio gamybos zonas, plačiai ekploatuojamų miškų bei perspektyvių durpynų rajonus. Miško medžiaga tuo metu daugiausia buvo vežama į Vokietiją. Trečiajame etape, apimančiame 1920 – 1938 m., siaurojo geležinkelio...
Butautų dvaras žinomas dar nuo 1750 m., ir nors neaišku, kas buvo patys pirmieji dvaro savininkai, tačiau žinoma, jog nuo pat pradžių dvaro rūsiuose buvo pradėtas virti alus. Meilė amatui ir malonus jausmas gaminant aukščiausios kokybės alų neišblėso net išgyvenants sunkiausius istorinius laikotarpius – II Pasaulinio karo metu dvaras buvo sudegintas. Praėjus keliems dešimtmečiam...
Velniapilio ola yra dolomitinė atodanga, kurios apačia maždaug 3 m. yra iškilusi virš Nemunėlio upės vandens paviršiaus ir apie 6 m. atstumu nuo Nemunėlio upės tėkmės. Atodangos aukštis yra 5 m., ilgis 8 m. Joje žiojėja karstinės kilmės plyšys - ola, kurios anga apie 1 m, gylis 4,3 m. Atodanga turi respublikinio geologinio gamtos paminklo statusą, kuris pirmąkart buvo paskelbtas 1964 m. Jos bū...
Deltuvos evangelikų reformatų bažnyčios pirminės statybos tiksli data nėra žinoma. 1611 m. Deltuvos bažnyčia jau pažymėta Lietuvos evangelikų reformatų (kalvinistų) sąrašuose, kuriuose pridurta, kad apie jos įsteigėjus arba pirmuosius fundatorius žinių neišliko. Įvairiuose XVI a. dokumentuose minimi bažnyčios kunigai: 1570 m. S. Marcijanus (M. Mažvydo bendražygis, lietuviškų knygų leidėjas), o...
Paslaptingos Biržų krašto žemės galmės. Nuo seniausių laikų gamta čia krečia pokštus. Tai vienur, tai kitur įgriūva žemė, atsiranda smegduobės. Skirtingai nei kitur, Biržų rajone gipso ir dolomito klodai yra labai arti žemės paviršiaus, todėl gruntiniams vandenims juos išplovus žemė įgriūna. Senoliai pasakoja apie prasmegusias trobas, žemių prarytus galvijus. Įgriuvose dingsta upeliai, o kitur...
Kirkilų ežerėliai - viena prie kitos įgriuvusios smegduobės, užpildytos vandeniu, susijungusios į vieną vandens baseiną, kurių vidutinis gylis – 12 metrų, skersmuo apie 35 m ir daugiau. Juose vanduo tamsus, bet skaidrus. Dėl ypatingų hidrologinių ir hidrocheminių sąlygų šių ežerų fauna ir flora labai negausi, bet savita. Pavyzdžiui, juose galima plika akimi pamatyti žaliųjų ir purpurinių sieros...
Jaukus, ramus kurortas, garsus sulfatiniais mineraliniais vandenimis ir sieringu purvu. Ten gydomos širdies ir kraujagyslų sistemos, sąnarių, nervų ligos. Čia mineraliniai šaltiniai trykšta iš kelių metrų gelmės. Iki XX a. kurortas vadintas Smardone, nes mineralinių šaltinių vanduo skleidžia nemalonų kvapą. 1890 m. gydytojas Chadkevičius atidarė pirmąją gydyklą, kurią vėliau sunaikino gaisras....
Atodanga yra natūrali, atsiradusi kaip Nemunėlio upės ilgalaikės giluminės ir šoninės erozijos pasekmė. Įspūdingiausias stačiasienės atkarpos ilgis palei Nemunėlio upę siekia 80 m, atodangos aukštis apie 7,5 m. Joje gausu nišų, atsiradusių išdūlėjus dolomite lizdams; gilių plyšių, aštrių kietų uolienų kyšulių. Prie Nemunėlio upės vandens dominuoja melsvo mergelio ir molio sluoksniai, kurių pav...