1811 m. Radvilos už skolas Biržus perleido grafams Tiškevičiams. Šie sugriautos tvirtovės nebeatstatinėjo, o kitoje Širvėnos ežero pusėje įkūrė savo rezidenciją. 1862 m. Astrave (dabar Biržų miesto dalis) grafai pastatė klasicizmo ir ampyro stilių dviaukščius rūmus su belvederiniu bokštu. Prie įėjimo stovėjo du iš Sankt Peterburgo atvežti metaliniai liūtai, dabar puošiantys Kauno karo muziejaus pagrindinį įėjimą. Astravo dvare dabar yra cementinės jų kopijos. Be rūmų, dvaro kompleksą sudarė arklidės, šunininko namelis, malūnas, ūkiniai pastatai, arkinė užtvanka-tiltas. Rūmus supo jaukus parkas su tvenkiniais. Astravo rūmai buvo labai puošnūs ir turtingi. Rūmuose buvo didelė biblioteka, kurią sudarė apie 4600 knygų įviriomis kalbomis, daug paveikslų, senoviškų ginklų, archeologinių radinių, senienų ir įvairiausių daiktų iš Lietuvos, Afrikos, Amerikos ir Pompėjos. Astrave buvusi gausi Biržų krašto etnografijos kolekcija 1867 m. atstovavo Lietuvos etnokultūrą carinės Rusijos tautų parodoje Maskvoje. Deja, daugelis vertybių išblaškytos po visą pasaulį, tik maža dalis liko Biržuose. Paskutinis Biržų savininkas grafas Alfredas Tiškevičius po I - ojo pasaulinio karo apsigyveno užsienyje, o giminės turtas buvo suvalstybintas.